Žemės ūkio sektorius keičia įvaizdį. VDU ŽŪA kanclerė Astrida Miceikienė atkreipia dėmesį, kad sektorius išgyvena pokyčius, prie kurių prisideda mokslo ir verslo sintezės kuriami inovatyvūs produktai, paslaugos, į ateities poreikius nukreiptas specialistų ruošimas. Modernia žemės ūkio technika prekiaujančios akcinės bendrovės „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas įsitikinęs, kad žemės ūkis, prieš dešimtmetį sietas su archajiniu žemės dirbimu, neišsilavinusio ūkininko paveikslu ir taršia technika, tampa inovatyviu, tvarumo idėjas įgyvendinančiu, dirbtinį intelektą pasitelkiančiu, inovacijas kuriančiu ir taikančiu verslu, inovacijų varikliu.
Žemės ūkio sektorius keičiasi
Anot Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės, profesorės Astridos Miceikienės, žemės ūkis keičiasi neatpažįstamai. Pokyčiai jaučiami visose srityse, neapsiribojant tik šiuolaikine technika. Sektoriaus pokyčiai tiesiogiai susiję su nuosekliu mokslo ir verslo bendradarbiavimu, abiem pusėms atveriančiu naujas galimybes.
„Vyksta nenutrūkstantis ir pastovus VDU ŽŪA bendradarbiavimas su verslu sprendžiant dabarties ir ateities problemas, kartu kuriame ateities žemės ūkį Lietuvoje. Verslas žino, kad esame viena iš pagrindinių mokymo ir mokslo institucijų Lietuvoje, teikianti mokymo, mokslinės ir eksperimentinės veiklos paslaugas žemės ūkio, miškininkystės verslams, jomis naudojasi ir taip gimsta daug inovatyvių projektų, įgalinančių universiteto ir verslų augimą“ – sėkminga verslo ir mokslo sinteze džiaugiasi profesorė Astrida Miceikienė.
Netradiciniai sprendimai – svarbus svertas konkurencijoje
Sėkmingas agrosektoriaus įmones inovacijos lydi nuo vadybos, rinkodaros, finansų prisitraukimo, iki technologinės srities – išmanios ir netaršios technikos pritaikymo ir naudojimo. G. Kvietkausko vadovaujama žemės ūkio technika prekiaujanti įmonė, drąsių netradicinių sprendimų ir aktyvios rinkodaros dėka jau keletą metų laikosi rinkos lyderių trejetuke.
„Kiekviename ambicingame versle svarbiausia rinkodara, kuo ji platesnė, kuo daugiau ji įtraukia įmonės darbuotojų, klientų ir verslo partnerių, tuo galingesnius ginklu tampa konkurencijoje. Žvelgiant plačiai ir siekiant kuo didesnės sklaidos, gimsta spontaniški projektai, vėliau atnešantys realios finansinės naudos net ir derantis su tiekėjais. Išskirtinių, tiesiogiai su įmonės veikla nesusijusių projektų įgyvendinimas kuria pridėtinių verčių – darbuotojų suvienijimą ir motyvaciją – visi didžiuojasi sėkme, nes tai visų darbo rezultatas“, – entuziastingai patirtimi dalijasi G. Kvietkauskas.
Verslininkas atskleidžia, kad kartais sėkmingą idėją rinkodarai padiktuoja naujos technologinės galimybės ir kaip pavyzdį pateikia prieš metus įmonės pasiektą Lietuvos rekordą – javų lauke išpjautą didžiausią, dešimties hektarų plotą užimantį įmonės logotipą. Šio projekto pagalba ne tik atkreiptas dėmesys į įmonę, bet taip pat pademonstruota, kaip automatinio vairavimo pagalba galima atlikti specifines užduotis – dirbtinio intelekto valdomi kombainai, turėdami žemėlapiuose pažymėtas linijas, užduotį atliko tiksliai ir greitai.
Siekia reabilituoti žemės ūkį
Verslininkas prisimena, kad žemės ūkio sektorius, ilgai vertintas kaip nuobodus, archaiškas. „Džiaugiamės, kad šiuolaikinio ūkininko įvaizdis jau nutolo nuo valstiečio. Kiekvienas ūkis yra verslas ir mes siekiame tai akcentuoti įmonės veikloje ir komunikacijoje. AB „East West Agro“ rinkodara nukreipta į plačią auditoriją, norime reabilituoti žemės ūkį, kad ir miesto žmogus kuo daugiau girdėtų apie šiuolaikinį agrosektorių, inovacijas“, – siekiais šviesti visuomenę dalijasi G. Kvietkauskas.
Kalbėdamas apie inovacijas žemės ūkyje, verslininkas atkreipia dėmesį, kad tai nebūtinai susiję su techninėmis naujienomis: „Inovacijomis gali būti konkrečiame verslo sektoriuje iki šiol netaikyti vadybos, rinkodaros sprendimai. „Kažkada inovacija buvo internetinio puslapio sukūrimas, socialinių tinklų pasitelkimas komunikacijai. Būdamas pirmas į save atkreipi dėmesį, su inovatyviais sprendimais gali įsitvirtinti ir pilnai užpildytoje rinkoje, kur naujiems dalyviams ypatingai sunku patekti“.
Techninės inovacijos lemia naujų kompetencijų poreikį
Verslininkas įsitikinęs, kad sėkmingam žemės ūkio verslui nebeužtenka šiuolaikinės vadybos ir technikos, būtina auginti ir naujos kartos specialistus, kurie nebūtų tik agronomai ar mechanikai, turėtų integruotas informacinių technologijų žinias, būtų atviri pokyčiams, nes šiuolaikinės įmonės turi dalyvauti inovacijų kūrime, verslas ir mokslas šiuolaikiniame versle tampa lygiaverčiais partneriais tobulinant produktus ir kuriant naujus.
„Žemės ūkio technika per paskutinį dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai, dabar reikia daug platesnių žinių ir kompetencijų jos valdymui. Nuo prieš tai buvusio technikos mechaninio valdymo perėjome į duomenų analizę, keičiantis technologijoms turi keistis ir specialistai, kad gebėtų išnaudoti technologijų atnešamas naudas“, – apie šiuolaikinės technikos diktuojamą ateities specialistų poreikį kalba G. Kvietkauskas.
Mokslas įsiklauso į verslo poreikius
Verslui vis aktyviau domintis mokslo kuriamomis inovacijomis ir specialistų rengimu, mokslas vis plačiau atsiveria bendradarbiavimui ir įsiklauso į verslininkų poreikius.
„Pastebime verslo poreikį bendradarbiaujant kurti naujas technologijas, draugiškus aplinkai produktus, atliepiančius žaliojo kurso reikalavimus ir pasikeitusius vartotojų poreikius. Tarp žemės ūkio sektoriaus lyderių, startuolių kūrėjų, inovatyvius sprendimus taikančių žaliavų ir maisto augintojų daug mūsų Alma Mater absolventų. Ruošiame specialistus ateities poreikiams – dronų valdytojus, laukinės gamtos atkūrėjus, žemės ūkio tendencijų prognozuotojus, hidrologus. Reaguojame į verslo poreikius, vienijamės bendram tikslui ir džiaugiamės sėkmingu bendradarbiavimu“ – apie į inovacijas vedančią verslo ir mokslo sinergiją kalba profesorė Astrida Miceikienė.
Atsižvelgiant į verslo poreikius gimsta ir naujos, į ateities specialistų ruošimą nukreiptos studijų programos. „Startavusi „Sumaniosios inžinerijos“ programa, apjungianti ateities kompetencijas, gimė iš verslo poreikių. Verslo poreikiai lėmė ir „Bioekonomikos verslo vadybos“ programos kūrimą, Europoje tokių programų kol kas yra mažiau nei dešimt, esame tarp šios srities lyderių“, – apie universiteto studijų programų kūrimą prisitaikant prie verslo poreikių kalba profesorė Astrida Miceikienė.
719 ha plotą užimanti VDU ŽŪA turi Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetus, 4 mokomuosius korpusus, bandymų stotį, mokomąjį ūkį, unikalų studentų ir dėstytojų miestelį, daugiau kaip 80 užsienio šalių partnerių, mokslininkai aktyviai dalyvauja tarptautinėse mokslinėse ir tinklinėse organizacijose. Pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings by Subject“ 2021 m. VDU Žemės ūkio ir miškininkystės srityje pakilo į 301–350 vietą tarp geriausių pasaulio universitetų.