Dauguma kėdainiečių jau girdėjo puikią naujieną, kad šįmet Kėdainių rajono savivaldybė neliko nepastebėta tradiciniuose „Auksinių krivūlių“ apdovanojimuose.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Kėdainių rajono savivaldybę apdovanojo „Už turizmo paslaugų įvairovę ir inovatyvumą“.
Kėdainių rajono savivaldybės vadovai pakvietė turizmo paslaugų teikėjus susitikti ir aptarti šios srities situaciją rajone.
Rajono meras Valentinas Tamulis ir savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius padėkojo visiems, kas populiarina Kėdainių kraštą ir jame svetingai priima svečius.
„Ačiū visiems, kas reklamuojate Kėdainius, kas populiarinate mūsų kraštą. Mes puikiai žinome turistų lankomiausius objektus savame krašte. Tai – Evangelikų reformatų bažnyčia ir kunigaikščių Radvilų mauzoliejus, Evangelikų liuteronų bažnyčia, Šviesioji gimnazija, Minaretas, Mikalojaus Daukšos ąžuolas, Bakainių piliakalnis, Lietuvos geografinis vidurys, Česlavo Milošo tėviškė, Krašto muziejus, 1863 m. sukilimo muziejus ir Paberžės sakralinio paveldo kompleksas, Skinderiškio parkas, Janinos Monkutės – Marks muziejus – galerija. Ką parodyti turime, dabar reikia spręsti, kaip turistą užlaikyti ilgiau“, – kalbėdamas su turizmui artimais žmonėmis sakė V. Tamulis.
Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daina Balasevičienė tik paantrino žinią, kad Kėdainiai yra lankomi: „Vien mūsų įstaiga per tris šių metų ketvirčius surengė apie 150 ekskursijų. O kur dar Muziejaus darbuotojų organizuojamos ekskursijos. Matome, kad karantinas lietuviams iš naujo atvėrė Lietuvą. Tikrai daugėja žmonių keliaujančių po gimtąją šalį, Kėdainiai dažnam papuola į norimų aplankyti vietų sąrašą. Be smalsių, keliauti mėgstančių tautiečių, sulaukėme turistų iš Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Estijos, Italijos, Olandijos, Portugalijos, Rumunijos, Norvegijos, Belgijos, Rusijos“.
Ne kartą šiame pokalbyje nuskambėjo mintys, kad Kėdainiai turi puikius pamatus turizmui plėtoti: yra turtinga istorija, gamtos išteklių, tačiau norint traukti dar didesnius srautus žmonių, reikia išskirtinumo – pramogų ar „crazy“ objekto. „Gal būtų galima išnaudoti unikaliuosius „baltuosius“ „Lifosos“ kalnus, gal Babėnų šile gali atsirasti koks unikalus objektas dėl kurio ne tik lietuvaičiai važiuotų į Kėdainius? Gal galime prakalbinti Radvilas? O gal dar kokių unikalių sumanymų atrasime. Suprantu, kad viskas kainuoja, bet reikia išdrįsti ir padaryti kažką unikalaus“, – svarstė bendrovės „Linėja Transport“ direktorius Gediminas Norkus.
G. Norkus papasakojo, kaip jų įmonė populiarins Kėdainius – jau artimiausiu metu po Lietuvą ir Baltijos šalis važinės vilkikas, kuris tems priekabą, išpuoštą Kėdainių senamiesčio vaizdais.
Daugiakultūrio centro administratorė Audronė Pečiulytė pabrėžė, kad turistinę infrastruktūrą kėdainiečiai turi, bet turistams reikia gyvo pasakojimo ir pajautimo. Kaip puikų pavyzdį ji pateikė Krakių bendruomenę, kurios įkurtoje svetainėje organizuojamos edukacijos nestokoja lankytojų.
Ne vienas susitikimo dalyvis akcentavo bendradarbiavimą, buvo išsakyta minčių, kad reikia daugiau reklamuoti tai, ką Kėdainiai turi.