Šilauogės – jaunystės uogos, nes jose sukaupiamas didžiausias antioksidantų kiekis.
Šiose uogose aptikta daugiausia antioksidantų, todėl jos sėkmingai gali būti naudojamos užkertant kelią vėžiniams susirgimams bei kovojant su jais. Po šilauogių pagal vertingumą ir antioksidantų kiekį eina česnakai, žemuogės, gervuogės, lapiniai kopūstai. Manoma, kad sveikiausi maisto produktai yra šilauogės, po jų – lašiša, žalioji arbata, spanguolės ir brokoliai.
Uogos vertinamos dėl daugelio jose esančių naudingų veikliųjų medžiagų. Jos nesukelia ir net palengvina esamas alergijas. Liaudies medicinoje (ne lietuvių) minima, kad šilauogė gydo 5 vėžinius susirgimus: prostatos, krūties, stemplės, storosios žarnos ir skrandžio. Atliktų tyrimų išvadose teigiama, jog A, C, E vitaminų ir folio rūgšties vartojimas siejamas su 24–30 proc. mažesne rizika susirgti gaubtinės žarnos vėžiu. Dideliu vitaminų kiekiu šilauogės tikrai nepasižymi, jų turi nedaug, bet įvairių, ypač B grupės. Sultys gali būti naudojamos kaip vaistas sergant bronchitu, sloga. Uogų nuoviro kompresais gydoma egzema, nudegimai, negyjančios opos.
Kokia vieta tiks šilauogynui?
Šilauogėms parinkime saulėtą, gerai nuo vėjų apsaugotą vietą, tačiau būtina sudaryti sąlygas geram oro judėjimui. Vėliau neleiskime krūmams labai sutankėti, nes, blogai cirkuliuojant orui, augalai dažniau serga kai kuriomis grybinėmis ligomis.
Sodinės šilauogės yra šviesamėgiai augalai: gerai apšviestose vietose suformuoja daugiau žiedinių pumpurų, greičiau ir vienodžiau sunoksta uogos. Visiškai netinka net dalinis pavėsis – tokiose vietose ūgliai ištįsta, sumažėja krūmų produktyvumas, susidaro palankios sąlygos pavojingoms grybinėms ligoms plisti.
Mulčiavimas
Mulčiuojama 5-10 cm pjuvenų, žievių ar rūgščių durpių sluoksniu, bet ne storesniu, kad prie uogakrūmių stiebų liktų 3-5 cm tarpas ir nepašustų, ypač jautri kaklelio žievė. Negalima jaunų, pilnai neįsišaknijusių augalų, mulčiuoti šviežiomis, sausomis pjuvenomis arba kompostu, kurio aukštas pH>6,5.
Svarbi taisyklė – nepertręšti
Tinkamai įrengtoje plantacijoje būtina nuolat tikrinti augalų poreikį trąšoms. Nors yra nustatytos orientacinės trąšų normos, bet tik lapų analizė parodo, kiek ir kokių trąšų reikės. Šilauogių plantacijai galioja svarbi taisyklė – nepertręšti. Augalų šaknys labai jautrios mineralinėms trąšoms. Pertręšti augalai gražiai suveša, išaugina ilgus ūglius, tačiau kitais metais pavasarį jų viršūnės nudžiūsta, ant lapų, stiebų ima ryškėti grybinių ligų pakenkimai, ligos sugadina ir nemažą uogų derliaus dalį.