Po ilgų diskusijų, raštų, derybų ir daugybės viešų bei neviešų kaltinimų bei priekaištų Kėdainių rajono tarybos dauguma pritarė, kad naujai steigiamoje Kauno regiono plėtros taryboje dalyvautų visi miestai ir Kėdainiai turėtų dvi vietas, kaip ir buvo nutarta ruošiantis steigti šį svarbų juridinį organą.
Kauno regiono plėtros tarybą steigia aplink Lietuvos centrą − Kėdainius − esančios, Kauno miesto ir Kauno rajono, Birštono, Kaišiadorių, Raseinių Jonavos ir Prienų rajonų savivaldybės. Kiekviena savivaldybė jame gali būti atstovaujama įstatymo numatyta tvarka − pagal gyventojų skaičių, bet ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 1/3 visų kolegijos narių. Buvo pasirinktas mažiausias narių skaičius 24. Kauno miestui tenka 8 vietos, Kauno rajonui − 4, visoms kitom savivaldybėms po 2 atstovus.
Praeitame (2020-11-05) Kėdainių rajono tarybos posėdyje užvirus ginčams ir diskusijom buvo priimta sprendimas, kuris pakeitė ne tik Kėdainių, bet ir kitų savivaldybių (Jonavos, Raseinių ir Kaišiadorių) deleguojamų narių skaičių iš dviejų į tris. Posėdyje dalyvavęs Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus sakė, kad tokį sprendimą sunku priimti, nes jis ne visiškai atitinka įstatymo nuostatas ir apsunkina procedūras. Jeigu būtų padidintas kolegijos narių skaičius iki 28, didėtų ir Kauno miestą atstovaujančių narių skaičius.
„Septynios iš aštuonių savivaldybių jau priėmė sprendimus dėl Kauno regiono plėtros tarybos steigimo ir atstovų į ją delegavimo. Galima gaišti laiką ginčijantis, kiek kokia savivaldybė turėtų turėti atstovų. Bet turime suprasti, kad ne atskirų savivaldybių narių skaičius, o glaudus šių savivaldybių, ypač mažųjų rajonų, bendradarbiavimas ir vieningas savo pozicijų gynimas taryboje užtikrins darnią viso regiono plėtrą ateityje. Todėl kviečiu kaimynus iš Kėdainių priimti sprendimus laikantis merų susitarimo. Kitokie sprendimai vers likusias savivaldybes vykdyti korekcijas savo sprendimuose, atitolins tarybos sprendimo datą ir darbą bei įneš nereikalingo chaoso“, − dar prieš Kėdainių rajono tarybos posėdį sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.
Tokio primesto pasiūlymo atsisakė kitų rajonų merai, nes visi jau buvo priėmę sprendimus ir parašė raštą Kėdainių tarybai, kurį visų merų vardu pasirašė Birštono rajono merė, dabartinė visuomeninės Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkė Nijolė Dirginčienė. Jame primenama įstatymo nuostata, kad naujoji Plėtros taryba gali būti įsteigta ir be Kėdainių dalyvavimo.
Ekonomikos komiteto primininkas Romualdas Gailiūnas antrą kartą komitete ir dar kartą taryboje svarstydamas šį aštriai iškilusį klausimą tarybos nariams sakė „Mažiau ginčykimės, o geriau visi dirbkime, kad mes sukurtume ir sugalvotume bei pasiūlytume tokius projektus, kurie būtų svarbūs visam regionui ir įdomūs mūsų kaimynams bei kurtų pridėtinę vertę mūsų žmonėms“. Ir iš tikrųjų sutarusi taryba galės pripažinti pasirinktus projektus regioninės svarbos projektais, gauti jiems finansavimą, nuspręsti funkcinių zonų vystymo tikslus, uždavinius ir spręsti kitus reikalus.
Plėtros taryba bus savarankiškas juridinis asmuo, kuris planuos ir koordinuos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą mūsų regione.
Steigiant Kauno regiono plėtros tarybą, visos savivaldybės įneš stojamuosius įnašus po 5 000,00 Eur iš savo savivaldybių biudžetų. Bus rengiamas konkursas Regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus pareigoms užimti.
Nauja LR Regioninės plėtros įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos. Priimti Regioninės plėtros įstatymų pakeitimai ir Strateginio valdymo įstatymas stiprina pačias regionų plėtros tarybas bei jų veiklos savarankiškumą. Regiono plėtros taryba turėtų tapti šalies valdžios partneriu, o per ją būtų planuojamos investicijos būtent to regiono plėtrai ir vystymuisi.
Kėdainių rajono savivadybės tarybos posėdyje dalyvavo ir į tarybos narių klausimus atsakė Vidaus reikalų ministerijos regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė.