26.3 C
Kėdainiai

Ką valgysime po 30 metų – apie tai diskutuota asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ konferencijoje

Naujausi straipsniai

Pažymėdama savo veiklos 30-metį asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ pakvietė į nuotolinę konferenciją „Ką valgysime po 30 metų: inovacijos maisto pramonėje“. Mėsainiai su augaline mėsa, užkandžiams – džiovinti svirpliai, ir visa ta pagaminta laikantis tvarios gamybos principų –tokia ateitis prasideda šiandien.

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ įkurta tuoj po  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tad šis permainų kupinas laikas žymi ir didžiules maisto produktų gamybos permainas.

 „Pagalvokite, kas iš mūsų prieš trisdešimt metų virė košę su bolivine balanda? Kas maistui gaminti naudojo kokosų aliejų? Ką ten kokosų, alyvuogių aliejus buvo prabangos dalykas“, – pradėdamas konferenciją kalbėjo Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas. Tačiau, pasak jo, jubiliejaus proga visgi norėtųsi ne žvalgytis į praeitį, o pasižiūrėti į ateitį – kas laukia mūsų dar po dešimties, trisdešimties metų.

Lietuvišką juodą duoną keičia balta sumuštinių?

  „Pradėti reikėtų nuo to, ko tikisi žmogus, kokie jo ateities norai ir lūkesčiai. Koronaviruso pandemija paskatino gyventojus susirūpinti savo sveikata.  Dėl jos nerimauti ėmė 43 proc. apklaustųjų. Ir šis rūpestis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ūgtelėjo 5 proc.“, – apie gyventojų nuostatų pokyčius pasakojo „Nielsen Baltics“ generalinė direktorė Ilona Lepp.

O kiek realiai vartotojai siekia kažką padaryti sveikatos labui? Pasak I. Lepp, didžioji dalis, net 55 proc. gyventojų teigia tik kartais atkreipiantys dėmesį į tai, ar jų perkami produktai yra sveiki – natūralūs, ekologiški, be dirbtinių priedų. O savo mitybą absoliuti dauguma, net 86 proc. apklaustųjų, nurodo kaip tradicinę – t. y. teigia iš esmės valgantys viską. Matome, kad panaši situacija buvo ir praėjusiais metais, mitybos įpročiai pasikeitė minimaliai.

 Ši tendencija atsispindi ir renkantis tokį tradicinį produktą kaip duona. Pranešimą apie jos vartojimo pokyčius pristatė Artūras Kokoškinas, UAB „Vilniaus duona“ komercijos direktorius. Pasak jo, duonos vartojimas Lietuvoje mažėja ir per pastaruosius trejus metus smuktelėjo 7 proc. Tokio pokyčio priežastys gali būti įvairios: sumažėjo gyventojų, keičiasi mitybos tradicijos ir įpročiai, žmonės turi daugiau pinigų, tad perka brangesnius produktus ir pan. Ypač krito tradicinės juodos ruginės duonos vartojimas – 14 proc. O štai kvietinės duonos, ypač vienos jos kategorijos – sumuštinių duonos populiarumas ūgtelėjo. Tai jau atspindi besikeičiančius vartojimo įpročius ir pomėgį rytą pradėti skrudinta duonos riekele.

Kokią ateitį savo produkcijai mato duonos gamintojai?

„Žmonės ir toliau vertins maistą, kuris turi istoriją. Dabar visi kalba apie imunitetą, tad netrukus lentynose  galime pamatyti duonos su probiotikais, vitaminais“, – komentavo ateities pokyčius A. Kokoškinas.

 Baltymai iš augalų ir svirplių

 Kur kas radikalesni pokyčiai laukia mėsos gerbėjų. Daugelis neįsivaizduoja savo kasdienio raciono be jos, be šio vieno pagrindinių baltymų šaltinių. Bet įvertinus nuolat augantį pasaulio gyventojų skaičių, akivaizdu, kad tiek padidinti mėsos gamybą vargu ar įmanoma. Juo labiau, sudėtinga kalbėti apie tvarumą, kai 1 kg jautienos išauginti reikia 15 tūkst. litrų vandens, kai galvijų fermos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekiu konkuruoja su automobiliais. Kokios būtų alternatyvos?

„Augaliniai baltymai, baltymai iš svirplių, „švari mėsa“, – vardijo galimus pasirinkimus Paulius Guzevičius, UAB „Vikonda Grupė“  inovacijų direktorius, pristatydamas pranešimą „Ką valgysime ateityje? Alternatyvūs proteinai“.

Pranešimo iliustracijose – apetitą žadinantys kepsniai iš „švarios“, t.y. laboratorijoje užaugintos mėsos. Iš vienos ląstelės, paimtos iš galvijo, galima užauginti iki 2 000 kg mėsos, kuri biologiškai niekuo nesiskiria nuo mums įprastos. 2013 metais pasirodęs produktas sudomino ir investuotojus, ir gamintojus. Tiesa, kol kas ji dar nepasiekė pirkėjų, ir stabdo ne tik kaina (sumuštinis su ja kainuotų apie 12 dol.), bet ir poveikio žmogaus organizmui tyrimų nebuvimas, skeptiškas vartotojų požiūris.

 Greičiau plataus vartojimo preke pretenduoja tapti kompanijos „Moving Mountains Food“ (Jungtinė Karalystė) atstovų Maud Merite ir Pierre Dupuis pristatytas 100 proc. augalinės kilmės produktas, galintis tapti alternatyva gyvūninės mėsos produktų vartojimui, beje, prieinamas jau ir Lietuvoje.
„Kurdami šią alternatyvą mėsai mes tiesiog „praleidžiame“ gyvūną“, – pasakojo „Moving Mountains Food“ atstovai, pateikdami laiko skalę: maltiniui iš mėsos pagaminti prireikia mažiausiai 2 metų, jei skaičiuosime galvijo užauginimą, o štai augalinės kilmės alternatyvai užteks 90 dienų.

 Pakeisti mėsą pretenduoja ir svirpliai. Juos auginantis ir jų produktais prekiaujantis Donatas Glušauskas, UAB „Acheta“ įkūrėjas tikina, jog tikrasis ateities maistas – džiovinti svirpliai, nes juose yra 65 proc. baltymų, omega riebalų rūgščių 9 kartus daugiau nei lašišoje, daugiau ir vitamino B12, o kalcio kiekiu jie lenkia pieną. Tiesa, kol kas ne kiekvienas pirkėjas ryžtasi jų paskanauti.

 Įmonės orientuojasi į tvarią gamybą

 Vartotojai vis labiau kreipia dėmesį ne tik į maisto produktų kokybę, bet ir į tai, kaip jie gaminami. Dabartinė maisto sistema neužtikrina sveikatai palankios mitybos, gamyba vyksta netausojant išteklių, tad rezultatai: 8,9 proc. populiacijos kenčia alkį, 2 mlrd. žmonių mityba yra nepilnavertė, 1/3 pagaminto maisto yra iššvaistoma, 25 proc. dirvožemio yra nualinta, o 80 proc. bioįvairovės nykimo susiję su maisto sistemomis. Taip dabartinę situaciją apibūdino Aldona Statkevičiūtė, UAB „Nestlé Baltics” reguliacinių reikalų specialistė. Siekiama, kad maisto sistema būtų tokia, kuri  ne tik užtikrintų pakankamą maisto kiekį, tausotų aplinkos išteklius, bet ir sveikatai palankią mitybą, kuri būtų prieinama visiems.

„Tvariai maisto sistemai pasiekti reikalingas sistemos dalyvių bendradarbiavimas“, – teigė A. Statkevičiūtė, pristatydama pranešimą „Privataus sektoriaus vaidmuo prisidedant prie tvaresnių maisto sistemų kūrimo“.

Viena įmonė daug negali iš esmės pakeisti situacijos, bet pradėti geriausiai nuo savęs ir keliant labai konkrečius tikslus. Pavyzdžiui, „Nestlé” tikslas – kad iki 2025 metų 100 proc. gaminių pakuočių būtų galima naudoti pakartotinai arba perdirbti.

 „Coca-Cola HBC“ Lenkijos ir Baltijos šalių Pirkimų departamento atstovės Jurgita Dobrovolskaitė ir Jolita Gavenauskienė konferencijoje kalbėjo apie tvarumo reikalavimus, kuriuos ingredientų, pakuočių medžiagų ir kitų žaliavų bei paslaugų tiekėjams bendrovė kelia ir per konkursus, ir vėliau, jau įgyvendinant sutartis.

„Labai daug dėmesio skiriame partnerių atrankai. Pasitikime jais, ir kartu norime aiškiai perduoti savo žinutę – nuo jų priklauso ir mūsų bendrovės reputacija, – pabrėžė „Coca-Cola HBC“ pirkimų specialistės. – Nuoseklus ir principingas tvarumo reikalavimų laikymasis ilgainiui sukuria vertę visiems: verslui, visuomenei, gamtai. Kitaip tariant, taip galime užsitikrinti mums visiems palankią aplinką augti, ir atsakingi pirkimai visoje tiekimo grandinėje yra labai konkretus būdas to siekti.“ 

Pasak pranešėjų, tvarių pirkimų reikalavimai taikomi ir Lietuvoje esančios natūralaus mineralinio vandens „Neptūnas“ gamyklos tiekėjams.

 O Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Petras Rimantas Venskutonis tvaria gamyba besidominčius maisto gamintojus ragina atsigręžti į agrožaliavų perdirbimo šalutinius produktus – tai galėtų būti labai vertingas žaliavų šaltinis inovatyviam verslui.

 Akivaizdu, kad ir maisto gamintojų, ir jo vartotojų  netolimoje ateityje laukia didžiulės permainos. Laimės tie gamintojai, kurie drąsiai priims iššūkius ir kūrybingai pritaikys inovacijas. Galimybių laukas, kaip matyti, labai platus.

Renginio įrašas: https://bit.ly/3lNDLw7

 Nuotraukoje: M. Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas, ir konferencijos moderatorė Rasa Bagdonienė, verslo konsultantė, UAB Market SMART“ partnerė. 

Apie asociaciją „Lietuvos maisto pramonė“

1990 m. įkurta asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ vienija Lietuvos ir užsienio kapitalo įmones, gaminančias maisto produktus bei jais prekiaujančias. Asociacijos pagrindiniai veiklos principai remiasi narių atstovavimu, bendradarbiavimu su valstybinėmis institucijomis bei visuomenės švietimu.

 Asociacijos nariai – įmonės: AB „Actas“, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, „Danone“ SIA, UAB „Estrella Baltics“, UAB „Fazer Lietuva“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Minordija“, UAB „Mondelez Baltic“, UAB „Nestle Baltics“, UAB „Puratos Lietuva“, UAB „Vilniaus duona“.

Griežtai draudžiama Kedainiunaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kedainiunaujienos.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kedainiunaujienos.lt nuorodą.

Komentarai

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Taip pat skaitykite